Gera diena, skaitinejau ir man susidare ispudis, jog mes ne visi sapnuojam.O as visada tikejau, jog sapnuojam visi, tik ne visiems pavyksta prisiminti savus sapnus.Prie viso to man idomi nuomone tu, kurie mano, jog sapnai pildosi ta prasme, kad jei sapnuoji \"ta ar ana\", butinai nutiks \"tas ar kitas\". Patirtis parode, o ir metafizikos mokslai mini, kad yra bendra simbolika, kuria perpratus, galima daug ir ganetinai tiksliai nuskaityti informacija. Man aktualiausia yra suvokti skirtuma tarp prietaringumo ir simbolikos ir mano galva tie du dalykai neturi nieko bendro. Asmeniskai mano \"sapno zodynelyje\" yra keletas simboliu, kurie gyvenime pasiteisina kaip - sakysim jei tai uogos ir ypac melynes - zinau, kad laukia asaros, jei tai blynai - zinau, jog laukia apklabos, jei tai vanduo - svarbu koks jis, jei griuvesiai - svarbu kokia mano veikla ir panasiai.Atleiskit , kad issipleciau, bet labai patinka sapnai, ju simboliai ir informacija uzkoduota juose
Labukas, MamaLupa, džiugu, kad tu ten, kur kvepia sapnais
Na, pritarčiau nuomonei, kad sapnuoja visi, tik ne visi prisimena. Mano vyrelis visada tvirtindavo, kad nesapnuoja, bet pats net kalbėdavo per miegus, ir nieko netaimindavo. O dabar jau vieną kitą sapno nuotrupą ima atgaminti
Labukas, MamaLupa, džiugu, kad tu ten, kur kvepia sapnais
Na, pritarčiau nuomonei, kad sapnuoja visi, tik ne visi prisimena. Mano vyrelis visada tvirtindavo, kad nesapnuoja, bet pats net kalbėdavo per miegus, ir nieko netaimindavo. O dabar jau vieną kitą sapno nuotrupą ima atgaminti
noriu suzinot, kas yra samoningas sapnavimas.
Kartais sapnuoju ir sapne zinau, kad sapnuoju , pvz. sapnuoju ka nors baisaus , bet zinau kad tai sapnas ir nebijau, idomus kazkoks jausmas buna, bet issilaiko trumpai.Lyg stebiu save is sono. Ar tai gali but samon. sapnavimas ?
tai suvokimas miegant, kad sapnuoji. Tai specifinė būsena, kai sapnuotojo sąmonė stebi save.
Sąmoningo sapno metu sapnuotojo sąmonė prasiplečia: jis suvokia, kad sapnuoja, regi savo kūną, atsimena savo vardą bei savo gyvenimą būdraujant ir tuo pat metu regi, kaip sąmonė \"rodo sapnų kiną\". Sąmoningą sapnavimą jau ne vieną tūkstantį metų praktikuoja Tibeto jogai, kinų daosai, toltekų magai. Sąmoningo sapnavimo praktika nėra savitikslis dalykas, bet naudojama sąmoningumui plėsti, sąmonei valdyti bei dvasiniams tikslams pasiekti.
Kartais jis pasireiškia spontaniškai, net netreniruojant proto, nemedituojant. Sąmoningų sapnų regi vaikai ir suaugusieji, kai miegodami pasako sau: \"Aš sapnuoju, čia tik sapnas, iliuzija, nėro ko nervintis, viskas netikra.\"
Žmonės, pradėję sąmoningai sapnuoti, įgyja naują matymą: sapne suvokia, kad pats palaiko ir kuria sapno realybę, kuri kas sekundę mainosi.
Sąmoningo sapnavimo technika
1. Pirmas žingsnis į sąmoningą sapnavimą - tai gebėjimas koncentruoti dėmesį į objektą. Sapnas labai dinamiškas, takus, jame vaizdai keičiasi labai greitai.
2. Sapno signalas - rankos. Taip pat gali būti ir koks nors kitas ženklas ar neatitikimas. Rankos visada šalia ir labiausiai matomoje vietoje, todėl šis ženklas laikomas patogiausiu.
3. Pamėginkite užmigti sėdėdami.
4. Sąmoningiems sapnams palankiausias laikas 4 - 5 val.
5. Išmokite sapne stebėti daiktus. Todėl dieną nors keletą minučių medituokite, žvelgdami į kokį nors objektą, tarkim, degančią žvakę ar paveikslėlį. Sapne įpraskite fiksuoti dėmesį į objektą: po kurio laiko jis \"išplauks\" - tai ir bus ženklas, kad sapnuojate.
***
Tibeto jogams sapnų praktika padeda išlaikyti budrumą mirties akimirką, sutelkti sąmonę ir nesiduoti karmos vėjams nunešamam į žemutines atgimimo sferas. Tibeto budistai įsitikinę, kad gyvenimas sudarytas iš tokios pat medžiagos kaip ir sapnas. Tai ta pati iliuzijos forma arba neprabudusios sąmonės projekcija. Sapnų joga praktikuojama ne tik nakties, bet ir dienos sapnuose. Pasak Tibeto lamų, mūsų išgyvenimai ir sapnai gimsta iš nežinojimo arba užtemusios sąmonės. Nežinojimas yra įgimtas ir įskiepytas sociumo bei kultūros sąlyginumų.
Įgimtas nežinojimas (samsaros) yra ciklinės egzistencijos pagrindas. Mes nežinome tikrosios savo ir pasaulio prigimties, todėl esame įkalinti dualistiniame proto kalėjime: skirstome reiškinius ir daiktus į juodus ir baltus, gerus ir blogus. Dualizmas gimdo priešybes ir dichotomiją. Susiformuoja prisirišimai: aistros, neapykanta, kančios.
***
Sociumo nežinojimas lemtas visuomenės normų ir tabu. Visos kultūros laikosi tam tikrų tiesų ir prietarų - mes esame įsitikinimų aukos ir savo idealų vergai. Net mokslas ar įvairios religijos turi savo ypatingą pasaulio matymo ir suvokimo skalę. Tačiau prie tikros tiesos, ne intelekto sugalvotos, taip ir neprisikasame. Tad, kol nepasiekėmė nušvitimo, dualumas yra normalus dalykas. Tibeto patarlė sako: kol gyveni asilo kūne, mėgaukis žolės skoniu. Tad iš esmės nežinojimas yra proto užtemimas.
Tačiau kai pažvelgi į daiktus iš aukštesnio taško - skirtumai tarp jų išsitrina. Tai, kas mums trukdo, yra ne išorėje, o viduje, mūsų prote, kurį lemia karma.
***
Karma - tai veiksmas. Kiekviena reakcija į įvykius sapne ar būdraujant slepia draugiškumą ar priešiškumą ir palieka sąmonėje pėdsakus. Reakciją diktuoja karma. Tai ir yra samsaros ratas, begalinės veiksmų ir reakcijų pynės. Tad verta galvoti apie karmą kaip apie priežasties - pasekmės procesą, o mūsų pasirinkimas, kurį padarysime atsakydami į situaciją, turės savo pasekmes, tad vertėtų išmokti nesukurti negatyvių priežasčių ir sukurti situacijas, kurios gyvenimą pakeistų į gera. Jei savo emocijas reiškiame audringai, tai gali turėti neigiamų pasekmių tiek sau, tiek kitiems. Jei emocijas slopinsime, negatyvus pėdsakas vis tiek liks pasąmonėje. Karminiai pėdsakai panašūs į fotojuostą, kurioje užfiksuoti mūsų išgyvenimai, o kiekviena reakcija: potraukio ar neapykantos, nukreiptos į kiekvieną išgyvenimą: prisiminimą, jausmą ar mintį galima palyginti su nuotrauka. Sapno tamsoje mes ryškiname savo karmos juostą. Kokie vaizdai pasirodys konkrečią naktį, priklauso nuo antrinių sąlygų, kurios neseniai susiklostė. Sąmonė kaip projektoriaus spindulys apšviečia karminius pėdsakus ir jie pasireiškia vaizdais, kuriuos išgyvename sapnuose. Mes jungiame juos kaip kino juostos kadrus, nes taip veikia mūsų psichika, o rezultatas yra mūsų įpročių ir aplinkos faktorių siužetas - sapnas. Dieną mes darome tą patį, ką ir naktį: projektuojame vidinį vyksmą į išorinį pasaulį. Tibeto sapnų joga remiasi augančiu sąmoningumu ir intuicija, jais vadovaudamiesi praktikuotojai priima atitinkamą sprendimą. Sapnų praktika suteikia metodus karmos sėmenims sudeginti. Sąmoningas sapnas leidžia karminiams pėdsakams išsilaisvinti. Tai vyksta, kai esame sąmoningos būsenos. Sąmoningumas ugdomas meditacijomis ir dvasinėmis praktikomis. iš pradžių, kai sunku pasiekti nedualumą, sapne galime pasirinkti teigiamą veiksmą, atnešantį teigiamus dalykus.
***
Jogai sapnuodami taip apvalo proto tamsumą, kad juosta tampa apšviesta: nebėra ką ryškinti, nelieka karminio poveikio, kuris suteikia mūsų sąmonei formas ir spalvas. Kadangi karminiai pėdsakai - tai sapno šaknys, juos išvalius lieka vien tyra sąmonė ir aiškus suvokimas: nebelieka filmo ir siužeto, t.y. sapnų, nei to, kas juos žiūri - tik švytinti sąmonės prigimtis, kuri yra absoliuti realybė. Todėl nušvitus daugiau nesapnuojama ir apie tokį asmenį sakoma: pabudęs.
