Prisijungimo meniu

Vartotojas

Slaptažodis

Prisiminti mane
Pamiršote slaptažodį

Noredami gauti informaciją apie mūsų renginius e-paštu arba dalyvauti forumuose
užsiregistruokite čia
 
 
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Hey.lt - Interneto 
reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai
 

Kontrastai Nr 2

Spausdinti El. paštas
Asmeninės istorijos deginimas
Asmeninės istorijos deginimas
Audronė POCIUTĖ
 
Viename iš „Kontrastų“ numerių kalbėjomės su visuomeninio judėjimo „Visas pasaulis“ Lietuvoje pradininku, mokyklos „Žaidimai erdvėmis“ idėjų skleidėju Mariumi Daugelavičiumi apie kvėpavimą kaip vieną iš būdų keisti savo gyvenimą. Tačiau yra ir kitų nuo neatmenamų laikų įvairiose tautose naudotų netradicinių priemonių tvarkyti savo vidų ir aplinką.
 
Praeitis niekur nedingsta
„Tai, kas buvo praeityje, gyvena ir šiandien, nes tuo mes remiamės, – teigia Marius. – O kuo mes remiamės, taip mes ir einame. Kuo daugiau praeityje buvo skausmingų išgyvenimų, tuo labiau žmogus pasiruošęs skausmingam gyvenimui dabar. Jam labai sunku patikėti, kad jis gali būti laimingas, sveikas, turėti darnią šeimą, būti mylimas. Nes žmogus mokosi iš savo praeities, priima sprendimus, remdamasis tuo, ką jis patyrė.“
Centrinės Amerikos indėnai turėjo ritualą, kurį vadino Asmeninės istorijos deginimu. Šis metodas naudojamas ir asociacijos  „Visas pasaulis“ organizuojamose vasaros stovyklose.Jis atliekamas taip: žmogus skiria keletą valandų savo gyvenimo apmąstymams, surašo išplaukiančius nemalonius prisiminimus, įvykius, situacijas ant popieriaus lapo. Po to yra paruošiama sakralinė erdvė su laužu viduryje  ir žmogus simboliškai „degina“ nemalonias situacijas įmesdamas simbolinius pagaliukus į ugnį ir naujai permąstydamas praeities įvykius .
 
Prisiminimai apvalomi, naujai juos įvertinus
„Šio ritualo esmė tame, kad jo metu tu pakeiti savo santykį su praeities įvykiu, kurį iki tol priėmei skausmingai, – ritualo prasmę aiškina Marius. –  Kol tu kažkokį nutikimą suvoki kaip skausmingą, jis tau trukdo eiti į priekį. Čia žmogus prisiminimų nedegina, jis ir toliau viską puikiai atsimena, bet jis pradeda kitaip vertinti savo praeities įvykius. Šis ritualas – simbolinis, bet jisai veikia. Po ritualo žmogui lengva prisiminti tuos įvykius, kuriuos anksčiau traktavo kaip skausmingus ir kurių prisiminti nenorėjo, nes prisiminti skausmingus dalykus niekam nėra malonu.“
Apsivalymo ritualų spacialistas duoda pavyzdį – kiekvienam būna, kad tu negali prisiversti bendrauti su kokiu nors žmogumi. Net nesupranti kodėl – lyg ir malonus žmogus, bet negali jo priimti ir viskas. Pasak Mariaus, gali būti, kad tas nepažįstamasis priminė kaimyną, kuris vaikystėje tau nusuko ausį. Gal jis apsirengęs tos pačios spalvos drabužiais kaip tavo skriaudėjas arba jo manieros panašios. Pakliuvęs į tokią situacijoją, kurioje tiesiog surezonuoja kažkoks praeities prisiminimas, žmogus įsižeidžia, pradeda bijoti, pykti. Tai jam trukdo bendrauti. Arba kita situacija –  žmogus niekaip negali susirasti jam patinkančio darbo. Priežastis taip pat gali slypėti praeityje.
„Asmeninės istorijos deginimo ritualo metu tu gali išsiaiškinus priežastį, kodėl tau nesiseka. Pakeitus santykį su kokiu nors savo praeities įvykiu, atsiranda galimybė laisviau bendrauti su žmonėmis, dirbti mėgstamą darbą ir t.t.“, – teigia Marius.
 
Buvimas gamtoje – kaukių nusimetimas
Asmeninės istorijos deginimo ritualas stiprus, nes tai tiesioginis kontaktas su ugnimi. „Šiandieninis žmogus yra labai atirtūkęs nuo gamtos, o visos šaknys yra ten, – teigia Marius. – Eiti į kontaktą su gamtos jėgomis – labai svarbu.“
Anot jo, kambarys – nenatūrali erdvė, kurioje žmonės dienų dienom sėdi apsiavę batais, užsivilkę kostiumus, pasirišę kaklaraiščius. Visa tai – kaukės, žmogus tokioje aplinkoje negali būti toks, koks jis yra. Gamtoje žymiai didesnės galimybės įeiti į kontaktą su savim, koks tu iš tikrųjų esi. „Atsisėdu ant žemės, prieinu prie medžio, matau saulę, ant manęs lyja lietus, maudausi upėje, žiūriu į laužą arba vandenį. Tai galingos jėgos, padedančios būti žmogui natūraliam“, – aiškina mokyklos „Žaidimai erdvėmis“ meistras.
 
Keisti praeitį neužtenka
Kita vertus, pasak M. Daugelavičiaus, neužtenka vien tik valyti savo praeitį naudojant įvairias priemones. Tuo pačiu reikia kryptingai keisti savo dabartį. Po geros rebefingo sesijos žmgus visą savaitę vaikšto lyg ant sparnų – išsivalymo, lengvumo būsenoje. Kad tavo gyvenimas taptų sėkmingesnis, tuo pačiu reikia sąmoningai valdyti savo dabartį. „Jei kardinaliai nekeisi viso to, kas yra, tai po savaitės vėl reikės eiti į kvėpavimo seansą. Nekeičiant praeities, ateities nepakeisi, bet dirbant tik su praeitimi, nei dabartis, nei ateitis taip pat nepasikeis“, – sako Marius.   
Visuomeninis judėjimas „Visas pasaulis“ moko žmones tobulėti, išmintingai tvarkant keturias  pagrindines gyvenimo sritis: šeimą, darbą, vidinį ir išorinį pasaulį. „Mūsų tikslas – kad žmogus eitų kūrybos keliu: ne šiaip sėdėtų ir lauktų, kol šeimoje atsiras daugiau meilės ir šilumos, o elgtųsi taip, kad taip būtų. Kūrybos veiksmai – tai ir gėlių žmonai nupirkimas, ir kažko pataisymas namuose ar „labas rytas“ pasakymas. Tai minimalūs poelgiai, kuriuos kiekvienas gali sau leisti. Tiesiog reikia susimąstyti apie tai, kad aš iš tikrųjų noriu kurti savo šeimą, noriu darbo, kuris padėtų man eiti į priekį,noriu kurti save tokį su savais talentais, mintimis, jausmais, kūnu, sveikata, noriu eiti į kontaktą su išoriniu pasauliu“, – teigia judėjimo „Visas pasaulis“ Lietuvoje pradininkas.
Anot jo, padėti pasauliui gali kiekvienas žmogus. Surinkai laiptinėje išmėtytas šiukšles – tai pagalba išoriniam pasauliui. Vienas žmogus gali sau leisti mažiau, kitas – daugiau. Vienas gali katytę priglausti, kitas ligoninę pastatyti. Ką tu darysi – visiškai nesvarbu. Kiekvienas pagal galimybes. Marius sako: „Visada yra abipusis ryšys. Jei aš pradedu kažkam padėti, tas kažkas irgi man pradeda padėti. Jei aš padedu šeimai, šeima man padeda, jei pradedu kurti savo darbą, darbas man padeda. Jei man nusispjauti į išorinį pasaulį, ir išoriniam pasauliui nusipjauti į mane. Harmonijos nebus, jei nesiimsi veiksmų, nukreiptų į tas keturias sritis.“
 
„Antiego“ metodas
Dar vienas metodas, kurį naudoja mokyklos  „Žaidimų erdvėmis“ seminarų dalyviai – pasivertimas į „antiego“. „Ego – tai, kaip žmogus elgiasi, antiego – kaip dažniausiai nesielgia. Žmogus susirašo vieną sąrašą, koks jis yra, kaip elgiasi. Kitą sąrašą – priešingų savybių. Po to visą savaitę jis elgiasi taip, kaip savo gyvenime js niekada nesielgtų. Žinoma, normos ribose. Tai labai įdomus patyrimas.“,  – pasakoja Marius. Taip atsiranda naujos galimybės, nauji įpročiai. Žmogus suvokia, kad galima elgtis ir kitaip. Pavyzdžiui, nebūtina vaikščioti apsirengus tik raudonai. Galima apsirengti ir žaliai. Pasirodo, kad įmanoma tai, kas pirma buvo neįmanoma. Su kuriais žmonėmis anksčiau pykosi, pasirodo, nėra ko čia pyktis. Atsiranda supratimas kitų žmonių, kurie kitaip elgiasi, kitaip vaikšto, turi kitokius pomėgius, kitokį skonį.
„Juk dažnai didžiausia bėda yra tame, kad žmonės nesupranta vieni kitų. Visi karai, religinės nesantaikos, kaimynų pykčiai kyla todėl, kad žmonės nesupranta kitų, kurie yra kitokie. O kai tik žmogus pats pasielgia kitaip, jis supranta, kad nieko čia tokio. Atsiranda daugiau taikos. Nes jei aš galiu sau leisti taip elgtis, nėra ko smerkti ir kitų už tai, kad jie taip elgiasi.“
 
Daugiau informacijos apie visuomeninio judėjimo „Visas pasaulis „ ir mokyklos „Žaidimai erdvėmis“ veiklą galima rasti internete www.visaspasaulis.lt


All rights reserved © Visas pasaulis 2018