Prisijungimo meniu

Vartotojas

Slaptažodis

Prisiminti mane
Pamiršote slaptažodį

Noredami gauti informaciją apie mūsų renginius e-paštu arba dalyvauti forumuose
užsiregistruokite čia
 
 
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Hey.lt - Interneto 
reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai
 

Edita 2007.04

Spausdinti El. paštas

 Kodėl pabėga pinigai ?

 Pokalbiai
                         Kodėl pabėga pinigai? Mano aukso puodas
             Jie nedalyvavo loterijoje, bet sako, jog savo aukso puodą jau yra laimėję. Mūsų pašnekovai niekad nestokoja pinigų ir nesupranta tų, kurie pastoviai dejuoja, jog kiek beuždirbtų pinigų, jų visada bus mažai. Jie žino paslaptį, kaip tuos pinigus pagausinti: daugiau uždirbti ir mažiau išleisti. Jiems niekada nekyla klausymo: taupyti ar mėgautis gyvenimu, nes sugeba viską.

            Marius Daugelavičius – Asociacijos „Visas Pasaulis manyje“ prezidentas, autorinės S.A.Strekalovo mokyklos „Žaidimai Erdvėmis“ Lietuvos skyriaus vadovas

            Galiu muštis į krūtinę ir sakyti, jog be galo daug dirbu, viską darau teisingai, todėl ir užsidirbu. Bet taip nėra, viskas daug paprasčiau. Jeigu mano vedami seminarai žmonėms nieko neduotų, tai jie jų nelankytų ir aš neužsidirbčiau. Svarbiausia yra jausti kas gali padėti žmonėms. Jei pinigai ateina, vadinasi einu teisinga kryptimi ir žmonėms reikia to, ką aš duodu. Žmogus niekuomet nemoka už tai, ko jam nereikia. Pinigų srautas mažėja – vadinasi tikras ženklas, kad kažką mano veikloje reikia keisti. Taip ir darau. Galima įsivaizduoti, kad užsiimu labai vertingais dalykais, bet jei pinigų nėra, vadinasi tai tik iliuzija. Todėl man pinigai labai padeda išlikti objektyviam ir laiku imtis reikalingų korekcijų savo veikloje.
Pinigai yra mūsų asmeninės energijos ekvivalentas, materializuota mūsų asmeninė energija. Žmogaus santykis su pinigais, tai jo santykis su energija. Kai aš darau vien tik tai, ko reikia, jėgos išeina, kai darau tai, ką noriu – jėgos ateina. Puikiai žinau vieną dalyką – jeigu dirbsiu vien tam, jog uždirbčiau pinigus – jėgos ankščiau ar vėliau mane apleis ir nebepajėgsiu padaryti to, ką turiu padaryti. Užburtas ratas, bet aišku viena – dirbti vien dėl to, kad reikia pinigų, neapsimoka, nes tuomet, kai neauga žmogus, neauga ir jo pajamos.
             Žmogus gali išmokti uždirbti pinigus, tačiau, kaip jie cirkuliuoja jo gyvenime, tai jau ateina iš jo vidinės matricos, kuri formuoja jo santykius su pinigais, nes mūsų santykiai  su pinigais atspindi ir mūsų santykius su tėvais, su jausmais, su valdžia. Panagrinėkime, kad ir mūsų santykius su jausmais. Žmogus, kuris bijo savo jausmų (ir ne tik savo), bėga į darbą, į tą žodį „reikia“. Tokie žmonės turi bėdų dėl pinigų, nes lygiai taip pat, kaip bėga nuo jausmų, jie bėga ir nuo pinigų. Ne kartą mačiau, kad vos tik žmogus gauna daug pinigų, jo gyvenime viskas suaštrėja. Patys pinigai yra neutralūs, jie kaip elektros energija, ji nėra nei gera nei bloga. Svarbu, kaip ją panaudosi. Gali nusitrenkti, gali padaryti ir daug gerų draugų. Lygiai kaip ir pinigai. Koks žmogus yra iš tikrųjų, tas jo savybes pinigai ir išryškina. Nesąmonė, kad praturtėjęs žmogus tampa blogesnius. Ne, jis tiesiog pasirodo tokiu, koks ir yra, tiesiog pinigai viską suaktyvina. Jie iškelia ir gera ir bloga. Kartais automatiškai, nesąmoningai žmogus pradeda daryti viską, kad tų pinigų nebeliktų, nes bijo jų kaip ir savo jausmų.
Sakoma, kad pinigai yra tam, kad juos leisti. Mano nuomone, svarbu, kaip juos leisti ir kam. Jeigu pinigai yra energija ,kaip ir bet kuri energija, jie turi tekėti. Aš matau prasmę uždirbti pinigus tam, kad kažką kurčiau, kad kažko mano gyvenime daugėtų. Man patinka eksperimentuoti, bandyti. Tam man reikalingi pinigai.
 
           
             Dirbau įvairius darbus, vienu metu - Rokiškio sūrių gamykloje buvau vienas iš vadovaujančiu darbuotojų. Atlyginimas buvo geras, vieta prestižinė, todėl mano bendradarbiai ir draugai labai nustebo, kad vieną dieną šito darbo aš atsisakiau. O padariau tai, todėl, kad vėjas nustojo pūsti į nugarą, pajutau, kad neberealizuoju savęs ir nedarau to, ko norėčiau. Kai tam tikra erdvė užsibaigia, pasirodo tam tikri ženklai.. Supratau, kad turiu sustoti ir savo sugebėjimus pritaikyti kitur. Kūriau „Arbatos magiją“, paskui atėjo laikas, jog vėl pajutau, jog nerealizuoju savęs, kaip norėčiau. Tuomet įkūriau asociaciją „Visas pasaulis“, rengiu seminarus ir užsidirbu iš to, kas man pačiam šiuo metu aktualu ir įdomu.
            Mano ir žmonos darbas ypatingas tuo, kad pajamos nėra stabilios, mes negalime iš anksto jų suplanuoti, tačiau, mano galva, tai nėra blogai, nes, kai viskas labai stabilu, nelieka erdvės kūrybai, žmogus nebegali tobulėti ir kažko keisti. Bet kuri tvarka ankščiau ar vėliau atveda į aklavietę.  Joje žmogus pradeda dūsti, jis tarsi pats save pasodina į kalėjimą, nes ne jis kuria savo gyvenimą, o jo susikurta tvarka j įkontroliuoja.  Aš manau, jog turėtų būti dalis chaoso ir dalis tvarkos, šios dvi būsenos turi kaitaliotis. Mūsų šeimoje ko gero daugiau chaoso, o tvarkos mažiau. Bet yra galimybės taikyti tuos principus, apie kuriuos ir kalbame seminarų metu. Mes  kasdien kuriame savo gyvenime, finansinius reiklaus – taip pat. Jeigu šeimos biudžetas labai tikslai apskaičiuotas, tai nebėra ką veikti, o aš labai nemėgstu būti sraigteliu. Man patinka pačiam dalyvauti kūrimo procese.
             Esu pasiėmęs paskolą, mano keturių asmenų šeimai yra naudingiau mokėti paskolą negu nuomotis būstą, nes tas tūkstantis litų, kurį sumoku šiandien, po dešimties ir daugiau metu bus labai maži pinigai. Aš retai ką nors perku impulsyviai, didesnius pirkinius dažniausiai planuoju. Nuėjęs į parduotuvę, visuomet apsižvalgau, ką turėčiau pirkti joje tuomet, kai vėl ateisiu   . Manau, taip daug geriau negu pradėti nuo nulio. Mano žmona daug impulsyvesnė, ji gali išleisti pinigų ir nepagalvojusi, todėl tam tikslui mes ir skiriame tam tikrą sumą. Nesuprantu tų vyrų, kurie atiduoda pinigus žmonai ir paskui prašinėja po kelis litus. Mes su žmona turime bendrą biudžetą ir kiekvienas pinigų savo reikmėms. Kaip juos leidžiame, vienaskitam nepriekaištaujame. Paprastai būna taupesnės moterys, mūsų šeimoje – atvirkščiai. Tačiau dėl to nekonfliktuojame, bet ieškome kompromisų. Drauge jau esame 7 metus, buvo geresnių, blogesnių laikų, tačiau niekada neskurdome ir nedejavome, jog  mums trūksta pinigų. Svarbu, kad užtenka tų, kuriuos užsidirbame. Prekybininkai dažnai pelną gauna tik iš 20 procentų savo parduodamų prekių, tokių, kurias tikrai pirks, kitos būna dėl asortimento arba eksperimentinės. Mano darbas visai kitoks, tačiau , vesdamas seminarus, aš žinau, kurie iš jų yra pagrindiniai ir sutrauks daug žmonių, kurie – eksperimentiniai. Nes pasaulyje nieko nėra stabilaus. Jeigu tikėtis, kad tai kas reikalinga dabar, bus reikalinga ir po kiek laiko, galima nusivilti. Todėl būtinai reikia keistis, eksperimentuoti, kurti naujus dalykus. Kaip kalba kinų išmintis, nieko nėra pastoviau už permainas. Finansinių duobių galima išvengti tik jei jausti tas permainas ir sąmoningai eiti su jomis.
           
             
           
 
           
 


All rights reserved © Visas pasaulis 2018