Dvasinio gyvenimo atspindys - piniginėje
Dvasinio gyvenimo atspindys – piniginėje
Reda Baltinaitė
Įsitikinimas, kad pinigai ir dvasingumas - priešingi kaip cukrus ir druska, gali būti neteisingas.
Mokyklos „Žaidimai erdvėmis“ Lietuvoje vadovas ir asociacijos „Visas Pasaulis manyje“ prezidentas Marius Daugelavičius yra tikras, kad uždirbant pinigus galima tobulėti, pinigų kiekis banko sąskaitoje bei piniginėje parodo kokia yra jūsų asmenybė, o poelgiai su pinigais atsispindi ir visose kitose jūsų gyvenimo srityse.
M.Daugelavičius tikina, kad kiekvieno dvasinis gyvenimas atsispindi ne kur kitur, o piniginėje.
Seminarus visoje Lietuvoje vedantis mokytojas siūlo į pinigus pažvelgti kitaip, iš neįprasto kampo.
Didysis įsakinėtojas ego
Nors mokytojo pasakojimas apie pinigų energiją, jų kelionės dėsnius, taisykles, kurios veikia mūsų išlaidumą ar taupumą, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti painus, tačiau įsigilinus į šią teoriją, požiūris į pinigus gali pasikeisti iš esmės.
„Pasaulyje egzistuoja begalybė pinigų, neaprėpiamas, neįsivaizduojamas jų kiekis. Mes kasdien vaikštome, būname tarp pinigų, bet visa esmė ta, kad ne visi prisijungiame prie tų pinigų srautų, - pasakojo jis. - Kitaip tariant, mūsų ego, turintis savus įsakymus, įpročius ir kasdienę rutiną, filtruoja, ką mums girdėti, matyti, suprasti ir kaip veikti. Ego neleidžia mums susimąstyti, kad kiekvienas galime uždirbti daugiau nei šiandien uždirbame, jei tik būtume pasiryžę pokyčiams“, - sakė jis.
M.Daugelavičius siūlė kiekvienam įsivaizduoti save ne tik kaip asmenį, bet ir kaip žmogų, kuriame gyvena jo ego, leidžiantis įsakymus ir įstatymus, pagal kuriuos žmogus automatiškai priima sprendimus ir ima veikti, arba nusprendžia nedaryti vieno ar kito dalyko. Labiausiai ego trikdantis dalykas yra naujovės ir pokyčiai. Kuomet ego iškyla grėsmė keisti įsakymus ir įstatymus, pagal kuriuos reguliuojame savo poelgius, ego ima priešintis.
„Įpratęs gyventi su tam tikru pinigų kiekiu, ego ima blokuoti: nematyk, negirdėk, šitaip nesielk, čia nepatogu, čia kažkas naujo, reikės keistis, bus sunku. Tokiu būdu ego atkapoja įvairias galimybes, o taip pat ir visus kanalus, kuriais ateina pinigai“, - tęsė savo pasakojimą M.Daugelavičius.
Pinigai – lakmuso popierėlis
M.Daugelavičiaus požiūriu, pinigai taip pat yra ir žmogaus atvirumo bei reikalingumo pasauliui indikatorius, savotiškas lakmuso popierėlis.
„Kiek žmogus sugeba atsiverti įvairioms galimybėms, būdams, įvairioms idėjoms, energijoms, žmonėms, veikloms, įvykiams, tiek jis ir sugeba uždirbti pinigų, - tikino jis. - O kiek žmogus daro tai, ko reikia pasauliui, tiek jis ir turi pinigų. Jeigu to, ką jis daro, reikia, vadinasi, žmonės už tai moka pinigus. Jei nereikalinga, vadinasi, pinigų niekas nemoka ir pinigų nėra“, - aiškino jis.
Pasak M.Daugelavičiaus, žmogui gali atrodyti, kad tai, ką jis daro - labai reikšminga, teisinga ir svarbu, tačiau pinigų kiekis, kurį jis gauna už savo veiklą, parodo, ar iš tikrųjų taip ir yra.
„Visur veikia tas pats elementarus dėsnis: žmogus moka pinigus tik už tai, ko jam iš tikrųjų reikia. Taip galime pamatyti, kiek verta mūsų veikla ir užsiėmimai, ar numatyti, kada reikia keistis ir keisti ką nors savo darbe ar versle“, - sakė jis.
Veikia pinigų kelionės dėsniai
Pusiau juokais galima būtų pasakyti, kad veikia du pagrindiniai pinigų kelionės dėsniai: atėjimo į kišenę ar sąskaitą ir išėjimo į įsipareigojimų, neapmokėtų sąskaitų bei parduotuvių čekių bedugnę.
„Kaip pinigai išeina? Per visas mūsų asmeninės istorijos skyles. Paprastai pasakius, žmogus pinigus leidžia tam, kad pailsėtų nuo to, kaip sunkiai tuos pinigus uždirbo, - aiškino M.Daugelavičius. - Neretai žmogus pinigus uždirbinėja kruvinu prakaitu. Grįžta iš darbo išsekęs, paskutinį šlakelį jėgų atiduoda tam, kad namuose darytų tai, kas privalu, bet ne itin norisi. Kai energija baigiasi, jis ima ieškoti, iš kur pasisemti naujų jėgų. Kai žmogus nėra susikūręs kitų, stabilių jėgos šaltinių, iš kurių gali semtis energijos, renkasi paprasčiausią kelią - leisti pinigus ir pirkti“, - dėstė M.Daugelavičius.
Mokytojo įsitikinimu, kuo labiau žmogus save prievartauja uždirbinėdamas pinigus, tuo jam smagiau, maloniau išlaidauti ir tuo greičiau pinigai iškeliauja iš kišenės.
„Žmogus išlaidauja tik tiems dalykams, kurių tikrai nori. Jam smagu eiti į parduotuves, pirkti visokius mielus dalykėlius. Ne taip svarbu, kam išleidi pinigus, dažniausiai malonus pats pinigų leidimo aktas, - tikino jis. - Jei bent vieną mėnesį atidžiai peržvelgtume savo išlaidas, pamatytume, kad nedidelė dalis pinigų buvo skirta tam, ko iš tikrųjų reikia. Nemaža dalis išlaidų - spontaniškos, akimirkos malonumui patenkinti, su šūkiu: „O ką, ar aš neužsidirbu?“, - šypsojosi jis.
M.Daugelavičiaus įsitikinimu, kai žmogus daro ne tai, ko jis iš tikrųjų nori, tai yra plaukia ne pasroviui, tuo daugiau jėgų jis praranda ir tuo lengviau išleidžia pinigus.
Pinigai - ir kristalizuota jėga
Jis siūlė atkreipti dėmesį, kad tuomet, kai kiekvieno iš mūsų gyvenime vyksta svarbūs vidiniai ar išoriniai procesai, įvykiai ar pokyčiai, mes nebeturime poreikio ir noro išlaidauti, arba nenorime tam skirti laiko, nematome prasmės vaikščioti po parduotuves ir žvalgytis, kam išleisti savo uždirbtas lėšas.
„Kai kurie dvasiniai mokymai skelbia, kad pinigai taip pat yra ir kristalizuota žmogaus jėga bei gyvybinė energija, žmogaus jėgos simbolis, - teigė jis. - Ir, iš tikrųjų, kaip mes elgiamės su savo jėga, energija, taip mes elgiamės ir su pinigais. Jei sugebame taupyti jėgas, gauti jų, neeikvoti, nešvaistyt į visas puses, ilsėtis, mokame protingai elgtis ir su pinigais“, - tikino M.Daugelavičius.
Mokyklos „Žaidimai erdvėmis“ vadovas tikino, kad elgesyje su pinigais išryškėja ir visos kitos žmogaus gyvenimo strategijos. Įsigilinus į tai, kaip žmogus elgiasi su pinigais, galima numatyti, kokie bus jo poelgiai susiję su jausmais, seksu, meile, žmonėmis, darbu.
„Jei mes eikvojame pinigus, eikvojame ir meilę. Kai nesaugome vieno, nesaugome ir kito. Meilė ta pati energija, kaip pinigai, tik truputį kitos rūšies. Visos tos pačios strategijos dažniausiai veikia visose gyvenimo srityse“, - tikino jis.
M.Daugelavičiaus tikinimu, gyvenimo strategijos susiformuoja vaikystėje. Mūsų poelgius dažnai lemia santykiai su šeima, vaikystės patyrimai, kurių kartais netgi neprisimename.
„Jei vaikystėje žmogui tėvai ir aplinkiniai nedavė meilės, jis jos neturi ir viduje, širdyje. Tuomet nori nenori tenka tos meilės ieškoti aplinkoje, išorėje. O lengviausias būdas gauti meilės - nusipirkti, - pasakojo jis. - Žmogus nusprendžia, kad reikia turėti daug pinigų, kad būtų galima nusipirkti gerus santykius, gerus daiktus, jaukius namus, mašinas. Tai yra tarsi meilės pakaitalas. Kuo mažiau meilės dūšioje, tuo daugiau žmogui reikia materijos, įvaizdžio dalykų“, - tvirtino M.Daugelavičius.
Verta išplėsti erdvę
Be jokios abejonės, atsakyti į ne vieną iš mūsų nuolat kamuojantį klausimą, kaip užsidirbti daugiau pinigų, keliais sakiniais sudėtinga. Tačiau dar sudėtingiau būtų išrašyti universalų praturtėjimo receptą kiekvienam žmogui.
„Grįžkim prie to, kad pinigai yra mūsų atvirumo pasauliui indikatorius. O kas yra atvirumas? Kai žmogus turi kuo mažiau ribų. Žmonės nuolat svarstantys, ką gali sau leisti, ko ne, kas jiems tinka, kas ne, ką gali daryti, ko ne, taip nusibrėžia sau tik siaurą erdvę, kurioje gali veikti, - dėstė mokytojas. - Kuo erdvė platesnė, kuo daugiau dalykų žmogus gali, tuo jis yra atviresnis pasauliui, tuo daugiau pinigų ateina į jo gyvenimą. Svarbu į save įsileisti skirtingas savybes, būti kuo įvairesniam, leisti sau daugiau dalykų, įveikti vis naujus iššūkius, patirti naujus dalykus“, - siūlė jis.
M.Daugelavičiaus įsitikinimu, nesikeičiantys žmonės paprastai ilgus metus turi tiek pat pinigų ir yra vis tame pačiame visuomenės sluoksnyje. Veikiant vis toje pačioje erdvėje, vis taip pačiais kadaise patvirtintais būdais, pinigų jų sąskaitose ir negali daugėti.
„Jeigu norime turėti daugiau pinigų, mes privalome keistis. Esame priversti atsiverti naujoms galimybėms, naujoms idėjoms, naujiems poelgiams, naujiems žmonėms, naujiems įvykiams, atsiverti. Jei nori uždirbti daugiau, turiu keisti savo asmenines savybes, įsitikinimus, įpročius, o tuomet ir prasideda darbas su savimi, - tvirtino mokytojas. - Iš tiesų, uždirbti pinigus - savitas dvasinis kelias. Turi uždirbti taip, kad plėstumeisi, kad tavyje atsirastų daugiau leistinų minčių, idėjų, energijų, galimybių. Būtent pinigai ir parodys, ar žmogus keičiasi, auga ir tobulėja“, - sakė jis.
Reikia keisti indą
Kiekvienam, siekiančiam daugiau uždirbti, M.Daugelavičius siūlė įsigilinti į verslininkų, daug uždirbančių žmonių biografijas, patirtį ir pasiekimus.
„Verslininkai juk nėra „tupi ir žirni“ buržujai, kaip kartais mėginama juos piešti. Iš tikrųjų jie yra labai protingi, lankstūs, pasauliui atviri žmonės. Galbūt jie nėra tobuli, idealūs, bet dažniausiai, kad pasiektų tai, ką pasiekė, jie daug kam sugebėjo atsivert, išmoko tokių dalykų, kurių kiti net nesimoko, - pastebėjo jis. - Jeigu mes norime tapti tokiais,turime vystytis. Seminarai apie pinigus nėra pamokos apie tai, kaip uždirbti pinigų, o pamokos apie tai, kaip keisti save, kad tuos pinigus uždirbtum ir mokėtum juos protingai paskirstyti“.
Mokytojas įspėjo, kad jei imame daugiau uždirbti nekeisdami savęs, vis tiek neišmokstame išmintingai panaudoti uždirbtų lėšų.
„Įsivaizduokite, kad mes esame indas, o pinigai yra skystis. Jei indas visada to paties dydžio, tai kaip jame išsilaikys daugiau skysčio ar pinigų? Niekaip, juk išbėgs per kraštus. Todėl ir indą reikia keisti, - tikino M.Daugelavičius. - Todėl pinigų uždirbimas gali būti labai stiprus vidinės transformacijos būdas, kuriame nelieka vietos interpretacijoms, nes pinigai akivaizdžiai parodo: keitiesi - pinigų daugiau, nesikeiti - turi tokią pat jų sumą. Iš karto iššokame iš visų įsivaizdavimų ir atsiremiame į realybę, objektyvumą, nelieka iliuzijų“.
Taupymas - jėgos kaupimas
M.Daugelavičius atkreipė dėmesį, kad dažniausiai stiprūs, savo tikslo siekiantys ir pasiekiantys žmonės visuomet turi sukaupę pinigų, moka juos taupyti ir mato tame prasmę.
„Atsikėlę ryte išsivalome dantis, išgeriame kavos, nušliaužiame iki darbo, atliekame kažkokias pareigas ir vėl šliaužiame namo. Šis daugeliui įprastas scenarijus rodo sudėtingą dalyką: žmogus jėgų turi lygiai tiek, kiek reikia išgyventi, - tvirtino jis. - Toks žmogus teoriškai tarsi ir norėtų gyventi laimingiau, džiaugsmingiau, keliauti, turėti gerus santykius, bet tam jis neturi jėgų, jų yra tik vos vos irtis per gyvenimą“.
Anot pašnekovo, tokia bejėgystė dažnai susijusi ir su nuolatiniu nepritekliumi. Tokiu būdu susidaro užburtas ratas: neturi jėgų – neturi pinigų, neturi pinigų – neturi jėgų.
„Kas mėnesį gaunamų pinigų gali užtekti šliaužti per gyvenimą nuo algos iki algos, o daugiau? Negi nesinori gyvenime sukurti ką nors daugiau? O jei nori bent kažką sukurti - namus, šeimą, verslą ar kad ir pastatyti bažnyčią, neužtenka noro, reikia ir jėgų, ir pinigų, - dėstė jis. - Iškart atsiremiame į kiekvieno gyvenimo tikslus, matome, ko žmogus nori - sukurti, pasiekti, patirti, ar tik šliaužti per gyvenimą, kad išgyventi“, - buvo kategoriškas M.Daugelavičius.
Pokalbininkas tikino, kad gyvenant įprastą gyvenimą, daugeliui užtenka pinigų tiek, kiek jų turi, tačiau kiekvienas, pamėginęs pajudėti, keistis, augti, pasiekti daugiau, kilti aukščiau, pajus, kad tam būtini pinigai. Būtent todėl pinigų taupymas, M.Daugelavičiaus požiūriu, yra ne tik jėgos kaupimas, bet ir galimybė judėti ten, kur nori, pasiekti tų tikslų, kurie yra svarbiausi.
Darbas su pinigais - aukštasis pilotažas
Mokyklos „Žaidimai erdvėmis“ vadovas tiki, kad kai uždirbinėdamas pinigus keiti save, tada pinigai tampa dvasingi, o nuo pinigų, skirtų tik vartojimui niekam nėra geriau, tik daugėja tuštumos – ir viduje, ir išorėje. Anot jo, pinigų klausimas yra gerokai platesnis, negu daugiau uždirbti ir mažiau išleisti.
„Daryti tai, kas patinka, iš to uždirbti pinigus ir padaryti taip, kad tai patiktų ir būtų naudinga ne tik pačiam žmogui, bet ir kitiems - ekvilibristika, balansavimas ant plonyčio lyno ir, be abejonės, didžiulė savęs ugdymo mokykla, - tikino jis. - Santykiai su pinigais apskritai atskleidžia gyvenimo sampratą, parodo, kaip gyveni, dėl ko gyveni, kaip elgiesi su žmonėmis, su aplinka, su savimi, kaip realizuoji savo norus, jausmus, kokius tikslus turi, ką noriu pasiekti per visą gyvenimą“. |
