Prisijungimo meniu

Vartotojas

Slaptažodis

Prisiminti mane
Pamiršote slaptažodį

Noredami gauti informaciją apie mūsų renginius e-paštu arba dalyvauti forumuose
užsiregistruokite čia
 
 
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Advertisement
Hey.lt - Interneto 
reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai
 

Dialogas su balsais

Spausdinti El. paštas
Mūsų asmenybės dalys, kurios valdo mus
Dialogas su balsais

Pergyvenate, kad nebesuprantate pats savęs? Viduje sumaištis, o tai, kas buvo labai svarbu vakar, šiandien atrodo visiški niekai? Kas vyksta, kad nebegalime susitarti patys su savimi? Marius Daugelavičius – asociacijos „Visas pasaulis manyje“ prezidentas, autorinės S.A.Strekalovo mokyklos „Žaidimai erdvėmis“ Lietuvoje vadovas sako, jog dėl visko kaltos mumyse gyvenančios įvairios energijos. Tačiau Marius žino, kaip su jomis galime susidraugauti ir susitarti.

                       Kodėl jie nesipyksta?

Psichologai S. ir H. Stonunai susitiko jau būdami brandūs žmonės, abiejų pirmosios santuokos jau buvo iširę. Jiedu puikiai suprato, jog du žmonės, gyvendami drauge, konfliktų negali išvengti, tačiau nebenorėjo patirti to streso ir kančių, kančių, kurias atnešė pirmosios vedybos, todėl pradėjo galvoti, kaip išmokti gyventi drauge taip, kad nesutarimų ir barnių kiltų kuo mažiau, kad jie netemdytų šeimos gyvenimo. Sutuoktiniai pradėjo gilintis į savo nesutarimų priežastis, ieškodami būdų, kaip suprasti vienas kitą, gyventi be barnių ir tobulėti, jie suprato, jog  žmoguje gyvena neviena, o kelios asmenybės, kurios turi išmokti susitarti. Pamažu Ston‘ai  išvystė naują kryptį, padedančią asmenybei tobulėti ir suvokti save – dialogą su balsais.

                       Kaip jie kalbasi?

 Mes dažnai patyriame, jog ryte mąstome vienaip, po pietų kitaip, o vakare vėl mums viskas atrodo kitaip. Ligos ir tos pasireiškia įvairiai – vieną dieną skauda sąnarius, kitą – galvą, trečia – viskas gerai. Kažkas mūsų viduje pastoviai keičiasi, mainosi, o tai ne kas kitą, kaip asmenybės dalys – subasmenybės, specifinės energijos, kurios bendrauja viena su kita, pastoviai pešasi, o tuomet išsivysto vidinis dialogas. Įdomiausia, kad mes ir elgiamės taip ,kaip liepia mūsų subasmenybės. Sakome – aš mėgstu ledus, bet nemėgstu apelsinų ir pan.. mes ne tik elgiamės, taip, kaip liepia mūsų subasmenybės, bet ir be galo jomis tikime, su jomis tapatiname save.

                       Atstumtieji ir neišvystyti

 Žmogus dažniausia elgiasi taip, kaip jam liepia, kuri nors jo subasmenybė. Pagrindinės  subasmenybės sudaro vadinamąjį ego. Tai tos, subasmenybės, su kuriomis žmogus save tapatina, t.y. mano, kad jos lygu „aš“. Jos vadinamos „pirminiais aš“. Pavyzdžiui, aš esu atkaklus, geranoriškas ir tt. Kita grupė – „atstumtieji aš“. Tai tos energijos, kurių žmogus nenori matyti savyje, toks žmogus nenori būti ir atstumia jas savyje . Šios subasmenybės susiformavo po tam tikrų pergyvenimų, nesėkmių ir žmogui tai buvo nemalonu. Trečioji grupė – neišvystytos asmenybės. Tai tos, kurių embrionai yra žmogaus viduje, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo išvystytos. Kiekviename iš mūsų yra tėvo ir motinos suasmenybės, tačiau jaunuoliuose jos dar neišvystytos vien todėl, kad jie dar neturi vaikų. . Be to žmogus negali tapti geru tėvu ar motina, jeigu jo patirtis šioje srityje bloga, tokiu atveju tėvo ar motinos vaidmuo patampa „atstumtaisiais aš“. Jeigu patirtis buvo ir ji buvo gera, tai tėvo ar motinos subasmenybė ima viršų ir sako: “Aš tas, kuris rūpinis vaikais“. Tokiu atveju ji įeina į Ego komandą ir tampa „pirminiu aš“. Problemos žmoguje kyla todėl, kad jis pasitiki tik keliomis subasmenybėmis, save tapatina su jomis, pradeda taip galvoti, taip elgtis ir t.t. Tai yra žmogus pasidaro nelaisvas, nebeturi galimybės elgtis kitaip, adekvačiai tam kas vyksta , o jis elgiasi taip kaip liepia keletas pagrindinių subasmenybių. O visos likusios energijos (subasmenybės) pradeda kelti problemas, nes niekas jų nesiklauso, negirdi, nekreipia į jas dėmesio. Kaupiasi konfliktas viduje žmogaus.

                       Vidinė šeima

Daugumoje iš mūsų gyvena vidinis kontrolierius. Tai subasmenybė, kuri atsakinga už pastovumą: niekas neturi keistis, viskas turi vykti tik taip, kaip  numatyta. Jokių pokyčių, jokio išradingumo, jokios nuojautos!

Stūmikas. Tai yra energija, kuri mus vis varo į priekį: „Eik, daryk, daugiau daryk“  Tai tipiška darboholikų subasmenybė. Taip ir šnabžda į ausį: „Varyk, varyk.  Ta energija kuri neleidžia sėdėti vietoje, o varo į priekį.

 Vidinis kritikas. Ši energija atsakinga už žmogaus savigraužą. Ji visą laiką zyzia: „Tavo ausys atlėpusios“, „Tu bloga mama“, „Tu nevykusi darbuotoja“ ir pan. Žmogus jaučia pastovią kaltę ir jam nuo to blogai.

 Teisėjas. Jis atkakliai kartoja – jie blogi, aš geras, man nesiseka, nes turiu prastus pavaldinius arba blogą viršininką. Tokie žmonės dažnai nori būti bosais ir aiškinti kitiems, kaip gyventi.

 Racionalus protas. Tai ta asmenybės dalis, kuri viską paaiškina. „Šiandien karštą, todėl turiu apsivilkti marškinėlius“ ir pan. Jie yra be galo logiški ir nori kiekvieną savo veiksmą pagrįsti.

Vidinis vaikas. Tai toks, kuris negali pats savimi pasirūpinti. Dar yra verkiantis vaikas, žaidžiantis vaikas, magiškas vaikas

 Visos šios subasmenybės sudaro mūsų vidinę šeimą. Jos egzistuojame kiekviename iš mūsų, tačiau skirtinguos žmonėse dominuoja skirtingos suabasmenybės.  Pamenate, kaip ką tik sakėte: “Ne mano charakteris“ arba „aš jau toks esu“, „aš mėgstu tą ir tą“.Vadinasi valdžioje sėdi kažkuri viena arba kelios subasmanybės ir žmogus save tapatina su jomis. Gerosios subasmenybių pusės yra tos, jog jos gina ir saugo žmogų, nes atsirado tuomet, kai reikėjo silpną žmogų apginti, blogosios – jos neprileidžia jokių kitų galimybių, elgesio variantų, neleidžia atsikleisti kitiems talentams. Todėl mes dažnai sakome: “Esu toks ir baigta“. Nieko panašaus, jūs galite būti ir toks ir kitoks, tereikia išmokti bendrauti su savo energijomis, leisti jom pasišnekėti, o ne pastoviai kautis dėl valdžios.

                                            Stogas važiuoja

                      Ką tik pridarėte kvailysčių, dėl kurių dabar gailitės? Stogas nuvažiavo? Taip nutiko, nes visos atstumtosios asmenybės susikibo, susigrūmė, o dabar eina garas ir žmogus, susigriebęs už galvos sako: „Oi ką aš padariau!“ Tokia būsena sukelia stresą, ligas. Sumaišties galima išvengti, tereikia išmokti pasišnekėti su kiekviena mumyse gyvenančia subasmenybe, paklausti, ko ji nori, ko siekia, o tuomet subalansuoti visas mūsų viduje esančias energijas. Pirmiausia kalbamės su ta energija, kuri vyrauja žmoguje, o paskui su tomis, kurios jaučiasi atstumtos ir kelia problemų. Kai dešimt kartų pasišnekėsime kiekviena energija, jos atsipalaiduos ir nurims.

                                            Kaip kalbėtis?

                      Sesijos vedantysis yra žmogus, turintis patirties, pažįstantis visas šitas energijas. Jis iš karto pamato, kokios energijos sėdi jo kliente, kuri iš jų yra užgrobsi valdžią. Kai žmogus labai nepasitiki savimi, tenka kalbėtis u jo vidiniu kritiku, kai neleidžia sau nieko naujo, tenka kalbėtis su kontrolieriumi ir pan. O tas, kuris bėga ir bėga, jį veja stumikas. Ir pan. Kai žmogus papasakoja, kas jam yra, vedantysis siūlo pasišnekėti. Du žmonės sėda ant kėdžių vienas netoli kito. Vedantysis leidžia klientui pasirinkti jam patogią vietą, tokią, kurioje jaustųsi komfortabiliai, tai vadinama jo ego vieta, kur pagrindinės subasmenybės jaučiasi saugiai. Kai nusprendžia, su kokiomis energijomis jie kalbėsis, tuomet suranda vietą, kur žmogus jaučiasi na, pavyzdžiui, kad ir viską kontroliuojantis, kritikuojantis.

Žmogus eina aplik tą kėdę ir jisai ieško tos kėdės, kur galėtų pasodinti kitą savo energiją, o kiekviena mūsų subasmenybė yra tam tikrame atstume nuo mūsų. Kai žmogus taip pavaikšto, jis pajunta, kad šioje vietoje jis jaučiasi –verkiantis vaikas ir atsisėda. Toje vietoje jis ir pradeda jaustis ta viena energija. Jis totaliai įeina į tą vieną energiją, tampa būtent tokiu, pavyzdžiui, jis pradeda kalbėti ir jaustis kaip verkiantis vaikas. Jis tiesiog akyse pradeda keistis ir tuomet vedantysis kalbasi n esu tuo žmogumi, o su jo tam tikra energija. Ji išsako savo nuomonę apie verkiantį vaiką arba kontrolierių. Kalba apie tai, kaip šis globoja savo šeimininką, kokia problemas jis jam kelia, nes ,keldama problemas suasmenybė saugo žmogų, kad jis to ar ano nedarytų, kažkaip taip nesielgtų. Pamažu atsiranda galimybė sužinoti, ko siekia šita energija. Ir jau tai, kad ši  energija išsisako, ji – atsipalaiduoja. Tokiu būdu pavyksta sužinoti, kas dedasi žmoguje, kai jį valdo ta energija. Kai vedantysis nusprendžia, kad toji energija, pagaliau, išsilieja, nes realia jaučiasi, kaip energija išsenka. Vedantysis būtinai turi jausti šitas energijas, o tos subasmenybės yra specifinė energija, kurią galima pajausti. Vedantysis turi jausti, su kokia energija jis šneka. Gali būti, jog išsiveržė visai kita energija ir klientas to nejaučia.  Tuomet jau energija bus negryna, o virtuoziškumas didžiulis – centimetras į vieną ar į kitą pusę ir jau kita energija.

 Pasišnekėjęs su viena energija  vedantysis pakviečia klientą sėsti į jo ego vieta. Kai žmogus pasėdi savo vietoje, vedantysis siūlo eiti į kitą, dažniausia poliariškai priešinga. Kalbamasi ir su energija, kuri vadovauja ir su ta, kuri atstumta. Tada žmogus eina ieškoti priešingos ir šneka jau toji kita jo energija. Vėliau grįžta atgal, atsisėda, atsipučia ir tuomet atsistoja šalia vedančiojo. Vedantysis pasakoja ,kas vyko, nes žmogus dažniausia neatsimena.  Vedantysis jam viską papasakoja. Tas momentas, kai žmogus stovi šone, vadinasi sąmoningas ego. Tuomet žmogus neteisia, nekritikuoja, jis tiesiog stebi ir klauso.

 

Vienas iš svarbiausių šio metodo tikslų yra ugdyti sąmoningą ego.  Sąmoningas ego tai tarsi iešmininkas, kuris reguliuoja, kurią energiją išleisti.  Mes nesame bejėgiai savo energijų vergai, bet žmonės , galintys išmokti išleidinėti ta energijas, kurių mums vienu ar kitu metu reikia. Reikia stūmiko – pirmyn, reikia konservatoriaus – prašom. Pamėginkite, pasijusite fantastiškai, tapsite savo paties šeimininku. Visos mūsų subasmenybės iš tikrųjų kovoja dėl valdžios, viso jos nori išsilieti, išsikalbėti. Jos siekia, kad žmogus elgtųsi būtent taip, kaip jos nori.

O išmokę iškvietinėti tas energijas, tapsime tokiais, kokiais vienu ar kitu momentu norėsime būti. Išmoksime svarbiausio dalyko – valdyti save. Įsisavinę š metodą galime spręsti daugybę problemų, nes jas ir sukuria šitos energijos. Jos nenori mums piktybiškai pakenkti, bet tiesiog parodyti save. Kai esame tik vienoje kurioje nors energijoje, visos kitos – nepatenkintos. Kai išleidžiame nepatenkintas energijas, bėda dingsta. Na, pavyzdžiui, išklausome ko nori vidinis kontrolierius. Pasirodo, jam nepatinka, kad išlaidžiaujame, netvarkingai laikome savo daiktus ir dokumentus. Leiskime jam išsišnekėti, išeiti priekį, kai puolame pirkti nereikalingus daiktus. Tegul tuomet mūsų žaidžiantis vaikas pabūna toliau...

 Išmokę valdyti savo energijas mes išmoksime valdyti save. Neįmanoma nebūti jokioje subasmenybėje, tačiau visai realu yra valdyti save,  netapatinti savęs su atskira energija, nesakyti, kad  šiandien daug dirbu tai jau esu aš. Tai tiesiog stūmikas, o aš esu tas, kuris jam vadovauja. Kai žmogus pabuvoja ir vienoje ir trečioje energijoje, jis supranta, kad tai ne jis, o kažkuri jo energija, kuri verčia daryti taip, o ne kitaip. O žmogus visą tai gali valdyti. Pasirodo visos emocijos, visi įsitikinimai yra keičiami.

 Daugiau info apie Dialogo su Balsais metodą bei apie subasmenybių psichologiją: www.dialogassubalsais.lt


All rights reserved © Visas pasaulis 2018