Reinkarnacinė terapija

Reinkarnacinė terapija

Kodėl gerus žmones persekioja nelaimės, kodėl daugelis jų anksti išeina iš gyvenimo o niekšai ir sukčiai gyvena ir toliau kenkia kitiems? Klausimas, į kurį niekas nežino, kaip atsakyti? Kodėl vieni darbai mums sekasi, o kitų niekaip negalime išmokti arba tiesiog bijome.

 Gydytojas, psichologas, mokslininkas Sergiejus Strekalovas, pašventęs savo gyvenimą, pasaulio dvasinių praktikų tyrinėjimui, norėdamas išsiaiškinti žmogų ištinkančių nelaimių, bėdų ir sunkumų priežastis atsigręžia į praeitus gyvenimus. Ar iš tiesų kontaktai su praėjusias gyvenimais gali padėti mums geriau gyventi šiandien?

 Sergiejus  Strekalovas, tutintis mediko išsilavinimą, genetikas, bandė atsekti iš kur žmogus būtent toks, o ne kitoks, tačiau tyrinėdamas žmogaus prigimtį, stengdamasis suprasti, kuo motyvuoti žmogaus poelgiai, priėjo aklavietę, nes kokų tyrimų besiimdavo, greitai pajusdavo, kad mokslas nepajėgus padėti pažinti žmogaus galimybių ribas..Mokslininkas nepasidavė ir pradėjo atsakymo ieškoti netradiciniuose mokymuose. Jis pats išbandė gydomąjį badavimą , tyrinėjo akies rainelės gebėjimą atspindėti žmogaus sveikatą,  jogą, ciguną,  toltekų ir indėnų mokymus, o vienu metu vadovavo meditacijos tyrimų laboratorijai, kuri buvo įkurta  dar Sovietų Sąjungoje. Vadovaudamas šiai laboratorijai jis turėjo galimybę giliai ištyrinėti kvėpavimo procesus ir tapo vienu iš tarptautinės laisvo kvėpavimo asociacijos įkūrėju, rebefingo pradininku Rusijoje. O atėjus pertvarkos metui įkūrė  mokyklą, kuri padėtų žmogui keisti save. Iš pradžių vykdavo tik seminarai, o 1995 metais jis sukūrė žmogaus augimo ir transformavimo sistemą mokykla „Žaidimai erdvėmis“bei visuomeninį judėjimą „Visas Pasaulis“. Reinkarnacinė terapija tai viena iš krypčių, kurią nagrinėja  ši mokykla.

 Visų pasaulio kultūrų žmonės tūkstančius metų tikėjo reinkarnacijos idėja, tačiau VI mūsų eros amžiuje  bažnyčia oficialiai uždraudė tikėti  praėjusių ir buvusių gyvenimų įtaka mūsų dabarčiai, ir paskelbė, kad  pati reinkarnacijos idėja kenkia krikščioniškai pasaulėžiūrai. Tačiau šiais laikas reinkarnacijos idėja  visame pasaulyje atgimsta naujai, mokslininkai ne tik apie ją kalba, bet ir naudoja daugelio ligų gydymui , psichologai veda regresijas, kad išsiaiškintų žmogaus problemų ir sunkumų priežastis. Įdomu, kad patys specialistai ne visada tiki reinkarnacijos teorija, tačiau ja naudojasi,o rezultatai būna puikūs. Tačiau tai labai sudėtingas darbas, nes mumyse pilna kliūčių, trukdančių pažvelgti į praėjusius gyvenimus.

 Kokios yra pačios didžiausios kliūtys ir kaip jas įveikti?

 Norėdami grįžti į praėjusius gyvenimus ir atrasti juose savo bėdų priežastis, pirmiausia turime gerai įsižiūrėti į tai, ką turime dabar. Įsivaizduokite, kad jums prieš nosį stovi šiukšlių kalnas, ar mes galime matyti, kas yra už jo? Žinoma, kad ne. Todėl reinkarnacija tampa efektyvi tik tuomet, kai tos šiukšlės yra bent jau pravalytos, tos eilinės  šiukšlės ( dar kitaip jos vadinamos asmenine istorija). Taip jau yra, kad normaliai gyvendami mes ko nors neužbaigiame, norime , bet nerealizuojame to ko norime, ką nors  jaučiame, bet neleidžiame sau jausti ir daugybė kitų negatyvių emocijų ir sudaro tą šiukšlių krūvą. Prieiti prie kitų gyvenimų mums trukdo pastovias skiepytas netikėjimas, kad buvo praėję gyvenimai, ir kad vėl kažkas bus jais, todėl ir tas gniužulas baimių, auklėjimo, netikėjimo ir trukdo grįžti ten,kažkada buvome. Todėl iš pradžių turėtume dirbti su savo įsitikinimas, su tais vabaliukais, kurie pastoviai bėgioja, o tai įvairiausi pergyvenimai, baimės, informacija, kuri ateina iš mūsų vaikystės, tėvų, mokyklos, o vėliau iš reklamos, televizijos ir pan.  Tai yra tie pirmieji sluoksniai, kurie yra arčiausiai mūsų paviršiaus, o praeiti gyvenimai yra už jų. Todėl pirmiausia dirbame su arčiausia mūsų esančiais sluoksniais, o po to, kai jau esame pribrendę, gilinamės į  kitus dalykus,kurie iš tikrųjų egzistuoja ir grįžimas  į juos  mums gali padėti. Darbui su pirmaisiais sluoksniais naudojamos vadinamosios „peržiūros technikos“.

Jūs jau minėjote, kad pažvelgęs  į praėjusius gyvenimus žmogus gali išsispręsti savo dabarties problemas. Tačiau, kaip tai padaryti?

Pirmiausia kiekvienas buvęs gyvenimas, tai prieš jį buvusio gyvenimo tąsa. Tai, ko neužbaigėme aname gyvenime, tęsiame kitame, neišspręsti santykiai, nerealizuoti norai, strategijos, nepadaryti darbai, blokai, jie nieku nedingsta, o persimeta iš vieno gyvenimo  į kitą. Rytuose tai vadinama karma, o kas tai yra. Tiesiog poliariškumo įstatymai,pavyzdžiui jeigu viename gyvenime žmogus yra labai protingas, tai viena poliariškumo pusė. Vadinasi jis neleidžia sau būti kvailu, kitos savo pusės jis tiesiog nemėgsta, neleidžia sau atsidurto tokiose situacijos, kad jis visko nežino, kad a gali pasijusti kvailai, o tokio situacijos vis tiek egzistuoja, jos neišvengiamos, bet žmogus jų visaip saugosi, todėl pagal poliariškumo įstatymą kitam e gyvenime atsiduria kvailio vaidmenyje. Jeigu vieną  gyvenimą žmogus būna vyru, tai labai daug galimybių, kad kitame gyvenime jis bus moterimi. Jeigu didžiuojamės esą labai gražūs ir pranašesni už kitus, tai kitame gyvenime galime  tapti žmogumi, turinčiu daug trūkumų – luošiu, žvairu. Jeigu žmogus dirba fizinį darbą, tai jis nemoka protinio darbo, šie dalykai irgi išsibalansuoja, tylenis, kitame gyvenime jis taps tarškaliumi. Visą tai rieda, rieda, iš vieno vaidmens mus mėto į kitą ir galu gale mes turime praeiti viską, o finalinė idėja, mūsų tikslas tai yra tai, kad mes praeitume visu etapus, kad viduje savęs surinktume iš dalelių Visą Pasaulį

 Vadinasi reinkarnacija tampriai siejasi su jūsų sukurtu mokymu „Visas pasaulis“?

 Šios sistemos ir mokymų tikslas ir yra, kad sukurti savyje visą pasaulį.  Savo viduje turime prisiminti tai ką pamiršome ir sukurti ko dar neturėjome. O reinkarnacijos prasme mes prisimename tai, ką turėjome, o tai ir mūsų galimybės, vidiniai turtai ir mūsų bėdos, mūsų problemos, tuomet pradedame suprasti, ką  iš tiesų veikiame dabar ir kodėl esame būtent tokie, o ne tie,kurias ko gero norėtume būti. Nėra ko apsimetinėti, mes dažnai graužiamės, kodėl vieni dalykai mums sekasi, o kiti – ne.  .

 O kas pirmiausia keičiasi, kai nueiname į praeitus gyvenimus?

Įsigilinę į praeitus gyvenimus mes atgauname pilnatvę, pradedame suprasti, kad visą tai, ko mums trūksta mes turime, bet  nesinaudojame. Tam tikra prasme mes kurią nors vieną savo dalį pripažįstame, o kitų nematome, net nežinome, kad jos yra, todėl ir nesame vientisi, o reinkarnacinė terapija padeda atstatyti vientisumą .Kai užmezgame ryšį su savo praeitu gyvenimu, energija ima judėti, atskiros mūsų dalys pradeda jungtys.

Gal galite paaiškinti, kokie tie būdai, padedantys įeiti į tuos praeitus gyvenimus? Manau, jog vien būti susitvarkius su dabarties problemomis neužtenka. Kur slypi regresijų metodikos esmė?

 Nemanau, kad jas galima pradėti praktikuoti be Mokytojo. Jis jau būna įvaldęs metodą, kuriuo vaikščiojama per praeitus gyvenimus ir gali vesti pirmyn ir atgal. Regresijos metodų yra labai daug, vienas iš jų tai ilgas žiūrėjimas į veidrodį ir bandymas pamatyti tai, ko tarsi nėra šalia tavęs, kitas – tai  važiavimas atgal nuo dabartinio momento. Na, pavyzdžiui, seminaro metu jūsų klausia arba tiesiog jums sako:“Tu dabar prisimeni tai, kas buvo prieš savaitę, kas buvo prieš mėnesį, prieš metus ir tt. Vėliau eina kalba apie tavo gimimą, gyvenimą motinos įsčiose, pradėjimą ir tuomet jau krentame dar toliau..., o paskui vėl grįžtame atgal. Metodikų nyra daug ir įvairių, tačiau naudoti jas reikia labai atsargiai, būna, kad žmogus kažką pamato, bet tuo netiki, atmeta, blokuoja, išsigąsta, nes nieko malonaus ir nebūna. Gyvenimas yra gyvenimas, jame ir žudoma ir kankinama, patenkame į viduramžius, dar giliau, todėl nederėtų manyti, jog savo praėjusį gyvenimą galime peržiūrėti tarsi filmą, mes tiesiog realiai pergyvename tai, kas buvo. Na,o jeigu nepavyksta to patirti, vadinasi žmogus neprasimuša pro to dabartinio gyvenimo sluoksnius.

 Ar tiesa, kad, grįžęs į praeitą gyvenimą, žmogus gali išaiškinti dabartinių savo baimių priežastis?

 Be jokios abejonės. Tačiau tai nėra taip jau paprasta, reikia daug ir kantriai dirbti su savimi. Turėjau bėdą, vandenyje, išdrįsdavau plaukti tik tokiose vietose, kur dugną siekdavau kojomis, vos tik pasukdavau giliau  į ežerą ar upę imdavau panikuoti. Išsivaduoti iš šios baimės padėjo tik grįžimas  į praeitą gyvenimą, tuomet patyriau, jog laive numiriau ir mano kūną nuleido  į jūros dugną. Reikėjo tai pergyventi, įsisąmoninti, kad aš jau nebe tas ,kurį paskandino jūroje ir atėjo metas, jog pasijutau esąs geru plaukiku, jokių baimių nebejaučiau.

 Mes paprastai bijome to, ko nežinome, o žinojimas padeda būti drąsiems ir pasitikėti savimi.  baimė dingsta, kai prisimename tą momentą, kai prasidėjo įvykis , pasėjęs mumyse baimės jausmą. Užtenka jį prisiminti ir baimė dingsta, tuomet įvyksta mažas nušvitimas.

 Maža mergaitė siaubingai bijojo šunų, tėvai kreipėsi  į psichologus, psichoterapeutus, visi jie pastoviai tvirtino:“Vaiką šuo išgąsdino, todėl jis taip bijo“. Mergaitei buvo treji, tėvai ir seneliai, kurie stebėjo kiekvieną jos žingsnį, gerai žinojo, kad tokio įvykio jos gyvenime nebuvo. Kodėl? Vaikai  dar patys atsimena savo praeitus gyvenimus, nors suaugusieji jais netiki ir barasi, kad šneka niekus, todėl šis vaiko gebėjimas labai greitai yra užmušamas. Iš tiesų vaikai moka pasakoti, bet jų niekas nesuklauso, nes suaugusieji nenori pastebėti to, ko jie nežino.

 Ar žinote,kodėl indėnai nepasipriešino Kolumbui, kai šis atplaukė su savo konkistadorais, nes jie jo net nepamatė, jų sąmonėje nebuvo tokio vaizdo – plaukia laivas, arkliai, šarvai. Panašūs dalykai vyksta ir kasdieniniame gyvenime, nes mūsų galvoje nėra matricos, kad tie dalykai gali būti, o praėjusieji gyvenimai prasimuša mūsų sapnuose, stresinėse situacijose, vaikų pergyvenimuose, tačiau mes apie tai negalvojame, nepripažįstame. O toks mūsų požiūris ir yra pirmas filtras, kuris neleidžia prasimušti praeitiems gyvenimams, mūsų protas trukdo.

 O kaip jūs tuomet žiūrite į paveldimumą, genų kombinacijas, kurias paveldime?

 Kas yra genų toji genų kombinacija? Visi šneka apie genus, tačiau niekas nepaaiškina, kas jie yra, iš kur ta informacija ir kaip ji persiduoda. Persiduoti turėtų tik tai, ką turėjo tėvai ar seneliai, tačiau juk viskas daug sudėtingiau. Iš kur išlenda tai, ko iš viso nebuvo šeimoje, kas būdinga kitoms tautoms, kitoms kultūroms, epochoms. Iš principo negalėjo būti vienoje ar kitoje giminėje tokių žinių ar sugebėjimų. Tiesiog yra du kanalai – vienas, kur žinios ateina per giminę ir kitas asmeniniai to žmogaus praeiti gyvenimai. Jie gali būti visai nesusiję su to žmogaus giminę, tauta, rase, gali būti iš kito žemyno, kito laikotarpio. Genai persiduoda tik iš kartos  į kartą, o jeigu to net nebuvo?

O kaip pasikeičia žmogaus gyvenimas, kuomet jis jau pradeda prisiminti praeitus gyvenimus?

 Suvokęs, kad gyvena ne pirmą ir ne paskutinį kartą žmogus pasijunta atsakingas už tai, ką veikia, kokius sprendimus priima, kaip elgiasi su kitais, nes visą, ką mes bedarytume iš tiesų niekur nedingsta ir niekas nesibaigia su mūsų mirtimi. Viską teks užbaigti, išspręsti, nes viskas vienokiu ar kitokiu būdu grįš. Štai jums ir atsakymas, kodėl anksti iš gyvenimo išeina geri žmones, kodėl lieka niekšai ilgai gyvena ir tęsia savo niekšybes.  Vienas praeitame gyvenime buvo geras žmogus, o šiame – blogas, toks poliariškumo principas.

 Kitas dalykas, kai realiai susiduriame su reinkarnacija – dingsta mirties baimė. Žinome, kad gyvenimas dabar yra tik kelio dalis. Reinkarnacija keičia požiūrį į vaikų auklėjimą, pradedame suvokti,kad mūsų vaikas nėra baltas lapas, jis iš praėjusio gyvenimo gali būti atsinešęs daug daugiau žinių negu mes ir jį perlaužti ar palenkti link savo interesų. Neįmanoma. Kol apie praeitus gyvenimus žinome tik teoriškai niekas nesikeičia, susidūrę praktiškai viską pradedame suvokti giliau.