BÅ«rÄ—ja 2009.01
Ar iš tiesų pinigai nesutaria su dvasingumu? KodÄ—l verta džiaugtis krizÄ—mis? Arba IššÅ«kis krizei ir pinigams
Būrėja 2009.01 Be komentarų
Ar iš tiesų pinigai nesutaria su dvasingumu? KodÄ—l verta džiaugtis krizÄ—mis? Arba IššÅ«kis krizei ir pinigams
ParduotuvÄ—je tampame lÄ—tesni, įdÄ—miai žvalgomÄ—s į kainas ir neskubame pirkti. BaiminamÄ—s, nes finansų specialistai vis kalba apie krizÄ™, bÅ«simÄ… bedarbystÄ™ ir ragina mus taupyti pinigus. , O mes vis dar sakome, kad noriem bÅ«ti dvasingi ir pinigai mums nesvarbu, nes galime bÅ«ti laimingi ir be cento kišenÄ—je. Ar šiandien dar tikime šia tiesa?
Mokyklos „Žaidimai erdvÄ—mis“ Lietuvoje vadovas ir asociacijos „Visas pasaulis manyje“ prezidentas Marius DaugelaviÄius įsitikinÄ™s, kas kiekvieno iš mÅ«sų dvasinis gyvenimas kaip tik ir atsispindi ne kur kitur, o mÅ«sų paÄių piniginÄ—je. Jis siÅ«lo į pinigus pažvelgti kitaip, negu įprasta.
Šiandien valdžiai ir ekonomistai mus ragina taupyti, dÄ—ti pinigus juodai dienai. Bet ar toli nueisime kišdami pinigus į kojinÄ™ ir skaiÄiuodami kiekvienÄ… centÄ…? Kaip patartumÄ—te šiandien elgtis- taupyti ar ir toliau gyventi įprastu ritmu?
Pinigų balanse visuomet yra du keliai: mažinti išlaidas arba atvirkšÄiai - didinti pajamas. Žinoma, galime „susispausti“ ir greitai pamatysime, kad pinigų turime daugiau, taÄiau bÅ«tinų išlaidų vis tiek negalÄ—sime sumažinti, nes turime valgyti, mokÄ—ti už paslaugas. TodÄ—l vargu, ar pavyks sutaupyti tiek jau daug pinigų. Žodžiu , rezervas gali bÅ«ti ir apgailÄ—tinas. TaÄiau žvelgdami į kitÄ… pusÄ™, į savo galimybes uždirbti pamatysime, kad šis rezervas yra neišsenkamas. Viskas priklauso nuo mÅ«sų lankstumo, noro ir gebÄ—jimo keistis, valios. TaÄiau, uždirbinÄ—dami pinigus, neturÄ—tume savÄ™s prievartauti, nes tuomet pervargÄ™ ir išsekÄ™, neturÄ—dami kitų šaltinių, iš kurių galÄ—tume pasisemti energijos, dažnai renkamÄ—s paprasÄiausiÄ… keliÄ… - leisti pinigus ir pirkti, pirkti. Kuo labiau save alinsime, uždirbdami pinigus, tuo mums bus smagiau išlaidauti ir tuo greiÄiau pinigai Äiuoš iš kišenÄ—s. Dažnai – spontaniškai, akimirkos malonumui išlaidaujame, ramindamiesi:“O kÄ…, ar aš neužsidirbu?“ Žinoma, tai tiesa, taÄiau jeigu bent vienÄ… mÄ—nesį atidžiai pažvelgtume į savo išlaidas pamatytume, kad bÅ«tiniausiems dalykams net tiek daug ir reikia. Paradoksalu, taÄiau kai žmogus daro ne tai, kÄ… nori, tuo daugiau jÄ—gų praranda ir tuo paÄiu lengviau išleidžia pinigus.
Yra žmonių, kurie dirba daug, taÄiau skundžiasi: jog jų pajamos menkos. Kiti tiesiog, kad pinigai nuo jų bÄ—ga. KÄ… patartumÄ—t jÅ«s?
Piniguose yra kristalizuoti visi mÅ«sų jausmai, norai, energijos, taÄiau mÅ«sų paÄių ego, turintis savus įsakymus, įproÄius ir kasdienÄ™ rutinÄ… dažnai filtruoja, kÄ… mums girdÄ—ti, matyti, suprasti, veikti. Ego neleidžia mums susimÄ…styti, kad kiekvienas galime uždirbti daugiau negu uždirbame šiandien. Mano giliu įsitikinimu daliai iš mÅ«sų užsidirbti trukdo toks dažnas ir nemalonus jausmas – baimÄ—. MÄ—gstame saugumÄ…, stabilumÄ…, todÄ—l bijome kÄ… nors keisti. BaimÄ—s mes lyg ir nejauÄiame, kol nesusiduriam esu tam tikromis ribomis, paukštelis narvo irgi nejauÄia, kol nepanori iš jo išskristi, kalinys taip pat nejauÄia kameros sienų, kol nenori iš jų ištrÅ«kti. O mes patys sukuriame ribas, kurios leidžia mums vaikšÄioti į kairÄ™, dešinÄ™, aukštyn, žemyn, dirbti vienÄ… ar kitÄ… darbÄ… taÄiau ištrÅ«kti iš jų – nevalia, nes pasijusime nesaugÅ«s. Ä®sikimbame į darbÄ…, kurį mokame ir iš visų jÄ—gų jo laikomÄ—s. Tame nebÅ«tų nieko blogo, jeigu gyvenimas aplink mus nesikeistų, bet gyvenimas rieda į priekį ir tai, kÄ… mes mokÄ—jome vakar ir darÄ—me labai gerai, dabar nebeduoda pinigų. Mes graužiamÄ—s, sielvartaujame, taÄiau nieko nedarome, o tik verkiame, kad pinigų vis mažiau ir mažiau. Mums sako: reikia kažkÄ… keisti, taÄiau vos tik panorÄ—jÄ™ tai daryti, atsiremiame į savo baimÄ—s lubas. Narvas užsidaro ir mes nebegalime iš jo išlįsti. Taip jau nutinka, kad vieni žmonÄ—s tvirtai laikosi tų savo baimÄ—s grotų ir skundžiasi, kiti – jas laužo.
Nesaugumas sukelia stresÄ…. O šis tampa ligų priežastimi. Kaip pakeisti nusistovÄ—jusius stereotipus?
Be abejo. TreniruokimÄ—s. NorÄ—dami tapti stiprÅ«s vaikštome į sporto salÄ™, kilnojame svarsÄius auginame raumenys, įvairias pratimais treniruojame atmintį, mokomÄ—s kantrybÄ—s. Visi kiti sugebÄ—jimai taip pat pasiekiami: galite treniruotis, kaip tapti lanksÄiu, išmintingu ir turtingu. Tam pirmiausia reikÄ—tų surinkti dosje apie save: kÄ… aš moku, ko esu pajÄ—gus išmokti ir ko man neverta pradÄ—ti mokytis.. Kitaip tariant nustatyti savo narvo ribas. Tuomet pasižiÅ«rÄ—kime, ko vis dÄ—l to galÄ—tume ir turÄ—tume išmokti. Ir treniruotis. Stebuklingų metodų negaliu pasiÅ«lyti. Kiekvienas turime individualius poreikius, įproÄius, savo stiprias ir silpnÄ…sias vietas. Tereikia pradÄ—ti dirbti.
Na, o jeigu žmogus sako, jog geriau jau gyvensiu po senovei, tik sumažinsiu poreikius...
Prisimenate Krylovo pasakÄ—ÄiÄ… apie lapÄ™ ir vynuoges. Kai lapÄ— bandÄ— pasiekti vynuoges šokinÄ—jo , šokinÄ—jo, bet niekaip negalÄ—jo jų pasiekti ir nuÄ—jo. Iš tikrųjų ji norÄ—jo tų vynuogių, kaip ir mes visi norime gražesnio gyvenimo, daugiau malonumų, geresnio automobilio ir pan. Bet neišeina, o tuomet ir sakom:“Et, nieko man nereikia, mano poreikiai maži“. Bet juk meluojame patys sau. Yra žmonių, turinÄių talentÄ… uždirbti pinigus. Jie tokie pat talentingi kaip ir tie, kurie turi talentÄ… dainuoti, tapyti paveikslus ir pan. Talentingiems gerai, taÄiau tai nereiškia, kad žmogus, kuriam mažiau sekasi negali nieko pasiekti. Treniruodami savo gebÄ—jimus pasieksime daugiau negu tas, kuris turi talentÄ…, bet stovi vietoje. TaÄiau treniruojamÄ—s ne dÄ—l to, kad kÄ… nors pralenktume, bet kad galÄ—tume sau daugiau leisti ir jaustis laimingesni.
Vieni iš mÅ«sų sako, jog jauÄiasi esÄ… pernelyg taupÅ«s, kiti – išlaidÅ«s iš prigimties. Ar įmanoma pakeisti įproÄius, su kurias esame susigyvenÄ™?
Mes dažniausia įvardijame dabartinÄ™ savo situacijÄ…, taÄiau niekas mums netrukdo pakeisti šios situacijos. Noriu keisti – treniruojuosi. Taupus gali išmokti leisti pinigus, išlaidus – taupyti. Reikia mokÄ—ti ir leisti pinigus ir juos taupyti, o svarbiausia uždirbti. Pinigai jie turi judÄ—ti, negalima tik juos uždirbinÄ—ti ir taupyti, nes paprasÄiausia jie nuvertÄ—s, lygiai taip pat negalima jų mÄ—tyti į visas puses – jų neliks. Pinigai yra energija, ji turi tekÄ—ti, tuomet ji plauna žmones, per kuriuos jinai teka. Žmogus turi galimybÄ™ tobulÄ—ti uždirbinÄ—damas pinigus. Jeigu aš darau tai, kas reikalinga pasauliui, man moka pinigus, vadinasi aš einu teisinga kryptimi ir žmonÄ—ms reikia to, kÄ… aš duodu. Mums niekada nemoka už tai, ko kitiems nereikia. Pinigų srautas mažėja, vadinasi tai ženklas, kad savo veikloje turiu kažkÄ… keisti. Žinoma, galima įsivaizduoti, kad užsiimu labai vertingais dalykais, bet jeigu pinigų nÄ—ra, tai tik iliuzija. Man paÄiam pinigai padeda išlikti objektyviu ir laiku koreguoti savo veiklÄ…, nes jie yra mÅ«sų asmeninÄ—s energijos ekvivalentas, materializuota mÅ«sų asmeninÄ— energija. MÅ«sų santykis su pinigais, tai santykis su energija. Kai darau vien tai, ko reikia jÄ—gos išeina, o kai tai, ko noriu – ateina. Drįstu teigti, kad dirbti vien todÄ—l, kad reikia pinigų neapsimoka, nes tuomet, kai neauga žmogus, neauga ir jo pajamos.
Kaip jÅ«s pakomentuotumÄ—t tokį posakį: „pinigai yra tam,kad juos leisti“?
Mano nuomone, svarbu, kaip juos leisti ir kam. Jeigu, kaip jau esu sakÄ™s, pinigai yra energija, svarbu leisti tai energijai tekÄ—ti. Aš matau prasmÄ™ uždirbti pinigus tam, kad kažkÄ… kurÄiau, kad kažko mano gyvenime daugÄ—tų. Man patinka eksperimentuoti, bandyti, o tam reikalingi pinigai. Ir aš noriu juos uždirbti, o padaryti to negalÄ—Äiau nekeisdamas savÄ™s. TodÄ—l ir visiems patarÄiau mokytis keisti save, kad uždirbtume ir teisingai paskirstytume pinigus. Ä®sivaizduokime, kad esame indas, o pinigai yra skystis . Jeigu indas visuomet to paties dydžio, tai,kaip jame išsilaikys daugiau skysÄio ar pinigų? Niekaip, juk išbÄ—gs per kraštus. TodÄ—l indÄ… reikia keisti. TodÄ—l pinigų uždirbimas gali bÅ«ti labai stiprus vidinÄ—s transformacijos bÅ«das.
Kažko nedarydami, mes nedaug pasiekiame, daugiau pasiekiame kÄ… nors darydami. Esu girdÄ—jÄ™s ir tokį pasakymÄ…: jeigu kaupsi pinigus juodai dienai , tai ji ir ateis. TaÄiau turÄ—tume susimÄ…styti, kÄ… vietoje to darysime? Jeigu nieko nedarau, o tik kaupiu pinigus juodai dienai, tai, žinoma, ji ir ateis. . Žinoma, jeigu pinigus pravalgysime vietoje to, kad atidÄ—tume juodai dienai, jų neliks. TaÄiau mes galime juos investuoti, kad pritrauktume sau geresnÄ™ ateitį. Pinigai turi didÄ—ti ir padÄ—ti kurti tokiÄ… ateitį,kuriÄ… norime.
O jeigu jums vÄ—l pacituosiu liaudies išmintį: pinigai laimÄ—s neatneša.... KodÄ—l jų troškimas ne taip jau retai pražudo žmogų?
Mes galime išmokti uždirbti pinigus, taÄiau kaip jie cirkuliuoja mÅ«sų gyvenime ateina iš mÅ«sų vidinÄ—s matricos, kuri formuoja mÅ«sų santykį su pinigais. Kai kurie dvasinai mokymai teigia, kad yra ir kristalizuota žmogaus jÄ—ga bei gyvybinÄ— energija, mÅ«sų jÄ—gos simbolis. O kaip mes elgiamÄ—s su savo jÄ—ga, energija, taip mes elgiamÄ—s ir su pinigais. Jeigu sugebame taupyti jÄ—gas, gauti jų,o ne švaistyti, bet pailsÄ—ti, tuomet mokame protingai elgtis ir su pinigais
MÅ«sų santykius su pinigais atspindi ir mÅ«sų santykiai su tÄ—vais, su jausmais ir valdžia. PamÄ—ginkime įsivaizduoti mÅ«sų santykį su jausmais. Kai bijome savo jausmų (ir ne tik savo), bÄ—game į darbÄ…, į tÄ… žodį „reikia“. Tokie žmonÄ—s turi bÄ—dų dÄ—l pinigų, nes lygiai taip pat kaip ir nuo jausmų bÄ—ga nuo pinigų. Ne kartÄ… esu matÄ™s, kad vos žmogus gauna pinigų, jo gyvenime viskas suaštrÄ—ja. Patys pinigai yra neutralÅ«s, jie kaip elektros energija, o ji nÄ—ra nei gera, nei bloga, svarbu, kaip jÄ… panaudosi. Gali nusitrenkti, gali padaryti daug gerų darbų. Lygiai taip pat ir pinigai. Jie išryškina mÅ«sų tas mÅ«sų savybes, kokių mes iš tikrųjų turime. NesÄ…monÄ—, kad praturtÄ—jÄ™s žmogus tampa blogesniu. Jis tik pasirodo tokiu, koks yra iš tikrųjų. Pinigai viskÄ… suaktyvina, iškelia ir gerÄ… ir blogÄ…. Kartais automatiškai žmogus pradeda daryti viskÄ…, kad tų pinigų nebeliktų, nes bijo jų kaip ir savo jausmų.
Jeigu mes eikvojame pinigus, eikvojame meilÄ™. Kai nesaugome vieno, nesaugome ir kito. MeilÄ— ta pati energija, kaip ir pinigai, tik truputį kitos rÅ«šies, nes visos tos paÄios strategijos dažniausia veikia. O jos susiformuoja vaikystÄ—je, lemia santykiai su šeima, vaikystÄ—s patyrimai, kurių kartais net neprisimename. TaÄiau jeigu vaikystÄ—j žmogui tÄ—vai nedavÄ— meilÄ—s, jis neturi jos viduje, tuomet ieško išorÄ—je ir mano,kad lengviausias bÅ«das gauti meilÄ—s – jÄ… nusipirkti. Žmogus mano, kad reikia turÄ—ti daug pinigų, kad nusipirkti gerus santykius, gerus daiktus, jaukius namus ir tt. Tai yra tarsi meilÄ—s pakaitalas. Kuo mažiau meilÄ—s viduje, tuo žmogui daugiau reikia materijos , įvaizdžio dalykų.
O vis dÄ—l to grįšiu prie to nuo ko pradÄ—jau: kaip mums elgtis krizÄ—s metu?Gal šis laikas verÄia mokytis gyventi iš mažai pinigų? .
KrizÄ—? Tai tik pasikeitusios aplinkybÄ—s. Pinigai, juk niekur nedingo,jų niekas iš mÅ«sų nepavogÄ—, gal net daugiau spausdina. Tiesiog keiÄiasi jų srautai, kurie ankšÄiau tekÄ—jo viena kryptimi dabar pasikeitÄ— ir teka kita. Ten, kur mes stovim jie nebeteka, bet ar tai jau blogai. Ar tai neverÄia mÅ«sų sukrusti?
Manio galva, krizÄ— tai galimybių realizavimo metas, lanksÄių žmonių metas. Laimi kÅ«rybingi, drÄ…sÅ«s, sugebantys persiorientuoti žmonÄ—s TodÄ—l esu už krizes, nes tai metas pokyÄiams. Vedu mokymus įvairiose firmose. Man gražu žiÅ«rÄ—ti,kaip žmonÄ—s sukruto ir pradÄ—jo mÄ…styti, kÄ… galÄ—tų keisti. Dar prieš metus visi kuo ramiausiai sÄ—dÄ—jo nusprendÄ™, kad viskas gerai ir nÄ—ra jokio reikalo kÄ… nors keisti, ko nors naujo išmokti. Dabar tarsi atsibudo... ir pamatÄ—, kiek turi kÅ«rybinÄ—s potencijos. TodÄ—l galiu teigti, kad geri laikai yra patys pavojingiausi, nes žmonÄ—s pradeda manyti, kad nÄ—ra reikalo tobulÄ—ti, ieškoti, nes ir taip viskas tobula. KrizÄ—s persitvarkymų ir atradimų metas.
Nežinau, ar turime skubÄ—ti mokytis gyventi iš mažai pinigų. Visas mÅ«sų gyvenimas yra be galinis mokymosi procesas.Yra žmonių, kurie moka gyventi turÄ—dami mažai pinigų ir jiems reikÄ—tų mokytis, kaip gyventi su daug. .Energija visuomet teka tarp pliusų ir minusų. Jeigu žmogus visÄ… laikÄ… tik kaupia yra vienas poliariškumas,o jeigu tik leidžia – kitas, tuomet energija neteka,o ji pradeda tekÄ—ti, kai yra pliusas ir minusas. Tad kvieÄiu judÄ—ti ir ieškoti!
