Mūsų kultūroje priimta ligą vertinti kaip blogį, kai ne nuo mūsų
priklausantį įvykį, ieškoti jos priežasčių išorėje. Tam tikra prasme tokia
pozicija patogi: „Aš už savo ligas neatsakau. Tegul problemą sprendžia
gydytojai“.
Mūsų kultūroje priimta ligą vertinti kaip blogį, kai ne nuo mūsų
priklausantį įvykį, ieškoti jos priežasčių išorėje. Tam tikra prasme tokia
pozicija patogi: „Aš už savo ligas neatsakau. Tegul problemą sprendžia
gydytojai“. „Na, o jei žmogus nenori būti atsakingas už savo ligas, tai jos
jam tampa neišgydomos arba iš vienos pereina į kitą.“ – savo knygoje „Pamilk
ligą savo“ apie susirgimų priežastis rašo žymus psichologas Valerijus
Sinelnikovas.
Apie ligos atsiradimo priežastį www.iveikliga.lt savo gydymosi istoriją
pasakojęs žymus treneris Rimas Girskis mano, kad „visos ligos prasideda
galvoje“.
Šiam teiginiui pritaria ir Marius Daugelavičius, asociacijos „Visas
pasaulis manyje“ prezidentas, autorinės S.A.Strekalovo mokyklos „Žaidimai
erdvėmis“ Lietuvoje vadovas. Jis siūlo rasti laiko sau, sutvarkyti savo
jausmus ir atsikratyti blogų prisiminimų bei skausmingų išgyvenimų.
Pasak M.Daugelavičiaus, ligos prasideda „galvoje“, bet toli gražu joje
nesibaigia. „Kartais žmonės yra panašūs į stovintį vandenį“, - sako Marius
Daugelavičius. – „Bet stovintis vanduo gali pavirsti į pelkę, todėl reikėtų
žmogui susimąstyti ir pradėti gelbėti save kuo anksčiau. Organizmas turi
atmintį. Jame kaupiasi išgyvenimai, prisiminiami. Bėda ta, kad blogi
prisiminimai ilgainiui užsibuvę gali pridaryti daug žalos. Vėžys gali būti
to padarinys“.
Optimistai serga retai, o savyje slopinantys emocijas žmonės turėtų rimtai
susirūpinti
Dar pernai BBC News pranešė apie Izraelio mokslininkų atliktą tyrimą apie
moteris, optimistiškai žvelgiančias į gyvenimą. Pasak mokslininkų jos mažiau
rizikuoja susirgti krūties vėžiu. Tuo metu tokie neigiami gyvenimo įvykiai
kaip skyrybos arba artimo žmogaus mirtis, tyrėjų teigimu, padidina riziką
susirgti vėžiu. Buvo nustatyta, kad optimistiškai nusiteikusios moterys 25
proc. rečiau suserga šia liga. Tačiau tokie traumuojantys įvykiai, kaip tėvų
ar sutuoktinio mirtis, riziką susirgti padidina daugiau nei 60 proc. Žinoma
kiti mokslininkai tvirtina, jog nėra tikslių įrodymų apie neigiamų ar
teigiamų išgyvenimų poveikį krūties vėžio susirgimams. Skeptikų nuomone,
krūties vėžys yra sudėtinga liga, kurią gali sukelti įvairios priežastys,
pavyzdžiui, paveldimumas ar viršsvoris.
Pasak M. Daugelavičiaus, egzistuoja ligų priežastys, slypinčios gilesniame
ir daug subtilesniame lygmenyje nei fizinis ar biocheminis. Liga gali
atsirasti dėl užslopintų emocijų ir išgyvenimų, dėl tam tikrų charakterio
savybių.
Neseniai buvo atlikti tyrimai, kurių metu paaiškėjo, kad ligas įtakoti gali
net tam tikri charakterio bruožai. Charakterio savybės artimai susijusios su
įvairiais sveikatos sutrikimais - nuo skrandžio opų ir virusinių infekcijų
iki Parkinsono ligos ir vėžio. Pavyzdžiui, uždaro charakterio žmonės patiria
didelius emocinius krūvius, tačiau sąmoningai slopina jausmus, užspaudžia
juos savyje. Rezultatas - kur kas didesnė rizika susirgti vėžiu ar širdies
ligomis. Mokslininkų nuomone, šių žmonių organizmas ne taip gerai reguliuoja
streso hormonus - taigi širdis plaka tankiau, kraujo spaudimas kyla, o
kraujagyslės įsitempia. Visa tai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai.
Kas gali padėti atsikratyti neigiamų emocijų?
Žmonėms, turintiems problemų M.Daugelavičius siūlo išbandyti rebefingą.
Žodis „rebefingas“ reiškia gimimą iš naujo, atgimimą. „Tai intensyvaus
kvėpavimo technika, skirta kaip tik skubantiems, streso ir įtampos
kamuojamiems žmonėms, leidžianti efektyviai išvalyti kūną ir dvasią,
transformuoti neigiamus išgyvenimus, pagerinti sveikatą ir įgauti naujų
jėgų. Pratimų pasekoje atsiranda gera nuotaika, pranyksta neigiami
prisiminimai ir blogos emocijos, įgaunamas minčių aiškumas“, - pasakoja
Marius. Pasak jo, rebefingas netinka segantiems vėžiu, bet nenorintiems
susirgti – puiki profilaktika. „Šių pratimų metu organizme pradeda vykti
labai aktyvūs procesai, todėl segantiems vėžiu jie netinka. Sergantiems
reikėtų save labiau patausoti sveikimui ir naudotis ne tokiomis aktyviomis
priemonėmis“.
Pasak M.Daugelavičiaus, numalšinti stresą ir įtampą žmonės griebiasi
įvairiausių priemonių – skaito knygas, pradeda sportuoti, lankosi pas
psichologą. Tačiau ši kvėpavimo technika, skirtingai nei minėtos priemonės,
„išvalo“ nuo blogų pojūčių visam laikui, o ne juos nuslopina tik tam tikram
laiko tarpui.
Rebefingą kaip kvėpavimo pratimų sistemą sukūrė L. Orrom ir P.Ray 1977
metais siekdami padėti žmonėms atsikratyti streso ir psichologinių problemų.
Rebefingas ypač praktikuojamas JAV, kur ir atsirado. Čia kūrėsi pirmosios
mokyklos, kuriose ir šiuo metu apmokoma kaip praktikuoti rebefingą. Išmokę
šių pratimų, žmonės gali toliau juos atlikti savarankiškai namuose.
Norime priminti, kad šių pratimų nerekomenduojama praktikuoti sergantiems
vėžiu žmonėms.
Norintys išbandyti šią techniką nemokamai, parašykite mums kodėl Jums svarbu
būti sveikiems ir kokių priemonių imatės šiam tikslui pasiekti. Laišką
siųskite adresu . Trys labiausiai motyvuoti žmonės bus
pakviesti į rebeferio Mariaus Daugelavičiaus rebefingo užsiėmimą Vilniuje.
